Programa

Plenariniai pranešėjai

Doc. dr. Lyn Robinson, Londono universitetas,
Jungtinė Karalystė

Persikėlimas į infosferą: nauja bibliotekininkystės ir informacijos mokslų paradigma

Dr. Lyn Robinson vadovauja Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų katedrai Londono universitete. Docentė taip pat yra žymios Londono universiteto Bibliotekininkystės mokyklos vadovė; kartu su prof. dr. Davidu Bawdenu ji vadovauja Informacijos mokslų tyrimo centrui.

Lyn moksliniai interesai apima informacijos, dokumentų bei dokumentalistikos, kolekcijų, skaitmeninės kultūros ir skaitmeninės etikos problemas. Ji – daugybės publikacijų ir knygų, pavyzdžiui, knygos „Kaip suprasti sveikatos informaciją“, bei leidinio „Įvadas į informacijos mokslus“ bendraautorė. Lyn taip pat yra britų Bibliotekų ir informacijos asociacijos (CILIP), Londono raštininkų kompanijos narė ir Londono garbės pilietė.

Prof. dr. Charlesas van den Heuvelis, Amsterdamo universitetas, Nyderlandai

Skaitmeninė humanitarika ir kultūros paveldas: nauji metodai ir interaktyvios naudotojo sąsajos ankstyvuosiuose modernių kolekcijų tyrimuose

Charlesas van den Heuvelis vadovauja žinių istorijos tyrimams Karališkosios Nyderlandų menų ir mokslų akademijos (KNAW) Huygenso Nyderlandų istorijos institute. Jis taip pat yra vadovas atliekant tyrimus skaitmeninių metodų ir istorijos disciplinų tematika Amsterdamo universitete. Charlesas įgijo menų istorijos išsilavinimą ir dirbo keliose kultūros paveldo institucijose. Jo mokslinių tyrimų interesai siejami su skaitmenine humanitarika, žinių, ypač jų sklaidos „Laiškų“ respublikoje (http://ckcc.huygens.knaw.nl), bei bibliotekininkystės ir informacijos mokslų istorija. Šiuo metu mokslininkas yra pagrindinis tyrėjas vykdant šiuos mokslinius projektus: „Auksiniai veikėjai: kūrybinės industrijos ir olandų aukso amžiaus susiformavimas“ (https://www.goldenagents.org) bei „Virtualūs interjerai kaip naudotojo sąsajos didžiųjų istorinių duomenų tyrimuose. Geresnis erdvinis olandų aukso amžiaus publikacijų kūrybinėse industrijose vaizdavimas“ (https://www.huygens.knaw.nl/virtuele-interieurs-als-interfaces-voor-historisch-onderzoek-met-big-data/?lang=en), kuriuos finansuoja Nyderlandų mokslinių tyrimų organizacija (NWO).

Konferencijos programa

Paroda „Savo jėgas skirkite didiems darbams“

 

Šiemet pirmą kartą konferencijoje VUKF Studentų mokslinės draugijos sekcija – „Komunikacijos ir informacijos iššūkiai“

Kavos staliukai

Kultūra – neįdomu? Kalta komunikacija?

Pirkti naują produktą – rizikinga: niekada nežinome, ar neteks nusivilti. Tačiau kaip patikėti tuo, ką pirksime tik kartą, – tarkime, kultūros kūriniu? Ko gero, kliausimės tuo, kaip jis komunikuojamas.

Yra bent keletas būdų susipažinti su kultūra: iš kultūrinių leidinių, iš spalvingų reklamų mieste, naršant interneto portaluose, skaitinėjant brošiūras… Vieni kūrėjai beveik nesikeičia, lieka ištikimi tradicijoms, kiti nuolat ieško naujų būdų pasiekti vartotojus.

O kuris būdas perduoti kultūros kūrinį vis dėlto yra tinkamiausias? Ar tradicinė, bet kokios kultūros formos sklaida yra pernelyg neatsiejama nuo praeities ir tam, kad patrauktų dėmesį, turi būti atnaujinta?

Spektaklio ženklai politinėje komunikacijoje

Viešojoje erdvėje šiomis dienomis nuolat kyla klausimas: ši naujiena tiesa ar melas?

Tarp nuomonių, interpretacijų, komentarų išnyksta faktai. Auditorija užliūliuojama politikų gestais, manieromis, intonacija, eisena. Neverbalinė raiška pasitelkiama siekiant paslėpti tikruosius darbus, o politinė arena ima priminti teatro sceną. Kaip atpažinti, kur yra reali politinė praktinė veikla, o kur tik vaidyba?

Studentų pranešimai

Tai sekcijos dalis, kurioje studentai, rengiantys baigiamuosius, kursinius ar tiriamuosius darbus komunikacijos ir informacijos temomis, turi progą juos pristatyti auditorijai ir diskutuoti apie tai, ką ištyrė, su bendraamžiais studentais ar ekspertais. Vieno pranešimo trukmė – 5–7 minutės.

Uždaromoji diskusija

Prekės ženklas – stabilus ar nuolat kintantis?

Lietuvoje – prekės ženklų keitimo metas: Telia, Luminor, Circle K, Viada… Be abejonės, tai atkreipė klientų, kurie naudojasi šių ar kitų įmonių paslaugomis, dėmesį. Kas verčia įmones inicijuoti prekės ženklo permainas: konkurentų šuolis į priekį, modernėjančios technologijos ar vis daugiau poreikių turinti visuomenė?

Beje, kokį efektą sukelia pokytis? Įmonė tokiu būdu nudžiugina, sukelia pyktį, pritraukia naujų vartotojų ar praranda lojaliuosius? O galbūt į prekės ženklus vartotojai nekreipia dėmesio – koncentruojasi tik į produktą, kurį gali rasti toje pačioje vietoje, nors ir po kitokios spalvos stogu?

Kovojant dėl dėmesio – informacijos (pa)prastėjimas?

Ten, kur informacijos yra daug, patraukti mūsų dėmesį vien tekstu nebeužtenka: straipsnio žiniasklaidos priemonėje neskaitysime, jeigu jis nebus papildytas nuotraukomis, lentelėmis ar grafikais, į reklamą neatkreipsime dėmesio, jeigu bus įdomus tik jos tekstas – ne dizainas ar garso takelis.

Tradicines žiniasklaidos formas – spaudą, radiją ar televiziją – atskirai renkasi vis mažiau žmonių. Prioritetą vartotojai teikia internetui, kur šios trys raiškos neatsiejamos viena nuo kitos. Plėtojama multimedijų žurnalistika.

Ką reiškia noras gauti informaciją kuo paprastesniu būdu? Kad visuomenė modernėja ar nebesugeba sukoncentruoti dėmesio? Ar ši tendencija mažina, ar didina galimybę perduoti žinią, naujieną? Kaip prie to prisiderina žiniasklaidos priemonės?